Renginius Dzūkijos sostinėje tęs „Alytus in Rock“ koncertai

Projektui „Išjudink Alytų“ pasibaigus, renginius mieste tęs festivalio „Alytus in Rock“ koncertai. Jame šiemet dalyvauja devynių šalių atlikėjai.

Festivalio programa

Koncertai nemokami, vieta – S. Dariaus ir S. Girėno g. 2A, senamiesčio skvero amfiteatre, prie Gintaro Šurkaus būstinės.

– Liepos 7 d., šeštadienis, 17 val. Post rock, indie rock koncertas, groja „Cheekbones“ (S. Peterburgas, Rusija).

– Liepos 8 d., sekmadienis, 17 val. Indie, rock koncertas, groja „The Happy Endings“ (Melburnas, Australija).

– Liepos 9 d., pirmadienis, 17 val. Deconstructed pop koncertas, groja „Fenster“ (Berlynas, Vokietija).

– Liepos 20 d., penktadienis, 20 val. Lietuvos roko legendos Šarūno Mačiulio iš grupės „Poliarizuoti stiklai“ koncertas (Vilnius, Lietuva).

– Rugpjūčio 14 d., antradienis, 20 val. Punk, progressive rock koncertas, groja „Nichiel's“ (Šambery, Prancūzija), „Mystery of 19th October“, „Banská Bystrica“ (Slovakija).

– Rugpjūčio 26 d., sekmadienis, 20 val. Groove metal koncertas, groja „Hatetyler“ (Alessandria, Italija).

Vasaros koncertai klube „Fenix“ (Vilniaus g. 20, Alytus)

– Birželio 29 d., penktadienis, 20 val. Post rock, acoustic koncertas, groja „Ancher“ (Verona, Italija). Įėjimas mokamas.

– Liepos 6 d., penktadienis, 20 val. Reggae roots koncertas, groja „Uebanda (Tartu, Estija). Įėjimas mokamas

– Liepos 11 d., trečiadienis, 20 val. Koncertas, skirtas Napoleono Bonaparto kariuomenės apsilankymo Alytuje 200-mečiui paminėti su dviguba punk rock muzikos armija – „Nina's School“ (Bordo, Pranzūzija) ir „Wank For Peace“ (Angers, Pranzūzija). Įėjimas mokamas.

– Liepos 27 d., penktadienis, 20 val. Modern metal koncertas, groja „Faust Again“ (Poznanė, Lenkija) ir „Porfiria“ (Alytus, Lietuva). Įėjimas mokamas.

– Liepos 29 d., sekmadienis, 20 val. Flamenco/grindcore, hardcore koncertas, groja „Afonia“ (Uralas, Rusija) ir „Open At The Close“ (Alytus, Lietuva). Įėjimas mokamas.

– Liepos 23 d., pirmadienis, 20 val. Hardcore koncertas, groja „Almost Failed“ (Lincas, Austrija). Koncertas vyks S. Dariaus ir S. Girėno g. 25, Dailės mokyklos amfiteatre. Renginys nemokamas.

ALYTUS IN ROCK‘2012 – pažintis su acoustic, alternative, indie, metal, punk, reggae, rock‘n‘roll ir kitomis muzikos kultūromis, jų gerbėjais bei atstovais iš Austrijos, Australijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Slovakijos ir Vokietijos. Daugiau informacijos www.alytus.in/rock2012.

„Išjudink Alytų“. Orkestras „Svajonė“ – jaukus jaunimo pasaulis (FOTO ir VIDEO)

 

„Svajonė“ – taip prieš šešerius metus buvo pakrikštytas vienam muzikiniam projektui susibūręs Alytaus muzikos mokyklos jaunimo simfoninis orkestras. Susibūręs jaunimas, pagrojęs pirmąją programą, pajuto, jog išsiskirstyti nenori, kad simfoninis orkestras – būtent tai, ko jie visi trokšta, kur link eina repetuodami ir mokydamiesi muzikos meno paslapčių.

Taip netikėtai ne tik muzikos mokyklos pedagogams, bet ir patiems mokiniams Alytuje gimė unikalus jaunimo simfoninis orkestras, kurį šiandien sudaro šimto muzikantų – mokinių, mokyklos absolventų ir jiems talkinančių pedagogų – būrys.

„Svajonė susikūrė kaip styginių orkestras. Po penkerių metų susijungėme su pučiamųjų orkestru ir nuo tada grojame kartu. O nuo pat orkestro susikūrimo pradžios – grojame jau dvylika metų – dar ir šiandien grojančio nėra. Kartos keičiasi, bet „Svajonės“ jaunimas visada buvo iniciatyvus ir žingeidus – bene visi pokyčiai, tobulėjimas orkestre yra inicijuojami ne vadovų, o pačių jaunų žmonių“, – apie orkestrą pasakoja jo meno vadovė ir dirigentė Daiva Martinkonytė.

„Prieš  metų atvažiavau į Alytų ir pamačiau mažą orkestriuką su labai aktyvia vadove ir nustebau – Alytus niekad nepasižymėjo muzikine kultūra, jis visada buvo pramoninis miestas. Ir štai per dvylika metų tas orkestrėlis išaugo į simfoninį jaunimo orkestrą „Svajonė“, – orkestro sėkmės paslaptį atskleidžia meno vadovas ir dirigentas Pranas Stepanovas.

„Čia susirenka žmonės vienam tikslui, ir tai mus jungia, todėl ir atsikelti anksti šeštadienį ryte ir ateiti į repeticiją nesunku, visi atkeliauja su šypsena. Esame kaip šeima“, – pasakoja orkestre muzikuojančios Harolda ir Amalija.

„Svajonė“ ugdo jauną žmogų visapusiškai – ne tik padeda pažinti klasikinės muzikos pasaulį, bet supažindina ir su populiariąja muzika ar skatina alternatyvios muzikos kūrimą. „Grojame ne tik orkestre, bet ir kuriam grupes ar tiesiog susirenkame improvizuoti. Simfoninis orkestras šiek tiek įrėmina, o tai, ką grojame už „Svajonės“ ribų – laisva saviraiška“, –apie muzikinį jaunimo gyvevimą Alytuje pasakoja Lukas.

„Orkestras yra kaip kamanė, kurios skridimo priežasties logiškai paaiškinti negalima, nes pagal fizikos dėsnius kamanės kūnas per sunkus gležniems sparnams. Ji skraido todėl, kad to dėsnio nežino, taip ir „Svajonė“ – daug ko nežino, ko negali sugroti, o mes to ir nesakome. Viskas yra paskirta grožiui, muzikai – šiais laikais tai labai didelis dalykas – turėti pasaulį, kuriame jautiesi jaukiai“, – apie orkestrą pasakoja P. Stepanovas.

Video apie „Svajonę“ rasite ČIA. 

Zenekos nuotraukos

Projektą finansuoja:

      

„Išjudink Alytų“. Performansų dienos Dailės mokykloje (FOTO ir VIDEO)

Gegužės 16-17 d. Alytaus dailės mokykloje vyko performansų dienos. Mokykloje bei jos teritorijos erdvėse vyko mokinių performansų pasirodymai. Siūlome pasižiūrėti dvi laidas – pirmąją ir antrąją.

Kaip pasakoja Ramūnas Jaras, Alytaus dailės mokykloje dėstantis performanso dalyką, ši meno rūšis turi ilgą ir gilią istoriją. „Yra įtarimų, kad pirmąjį performansą atliko Leonardas da Vinči, bet čia kaip su opera – formaliai tuo metu ji dar neegzistavo, bet tą patį L. da Vinči veiksmą, kuris vadinosi „Puota danguje“, istorikai laiko ir operos šaknimis, o mes, performeriai, priskiriame performansui. Čia, aišku, galima ginčytis. Neabejotinas dalykas yra tas, kad 20 a. pr. futuristų veiksmai jau laikomi performanso suklestėjimu“, – pasakoja R. Jaras.

„Teoriškai performansą galima kildinti ir iš Leonardo da Vinčio laikų – yra išlikę duomenų apie jo pasirodymą su visais performansui būdingais elementais, tokiais kaip teatro elementai, judančios dekoracijos (tuo metu teatrui tai buvo nebūdinga), kurios veikė kaip atskiri asmenys, bei apšvietimas (elektros nebuvo, naudoti deglai) ir judanti arklio skulptūra. Futuristai savo veiksmų performansu nevadino, jie naudojo kitą terminą, kurį versčiau kaip trumpukus. Būtent futuristai, bandydami griauti tradicinį teatro, šokio ir meno apskritai suvokimą, sukūrė visiškai naują dalyką – performansą“, – tęsia R. Jaras.

„Iš pradžių performansas buvo visiškai žmonėms nesuprantamas. Nors tiesa ta, kad nuo futuristų laikų nedaug kas tepasikeitė – žmonės ir šiandien piktinasi performansais ir laiko tai pasityčiojimu iš „tikrojo“ meno. Tam tikrą pripažinimą performansas pasaulyje įgijo maždaug 1970-aisiais, kai muziejai ir galerijos, prieš kuriuos performeriai protestavo, atvėrė duris naujiems vėjams. Galbūt paradoksalu, kad performeriai, protestavę prieš tradicinį galerinį meną, šiandien savo pasirodymus rengia tose pačiose galerijose. Tiesa, kad performansas kaip savarankiška meno rūšis institucionalizavosi, bet jis tikrai nestovi vietoje. Dabar Lietuvoje mes matom situaciją, kurią Vakarai išgyveno dar 20 a. paskutiniais dešimtmečiais – publika atmeta tokį meną, jie galvoja, kad tai tiesiog nesąmonė. Iš esmės dėl to kaltas sovietmetis, kuomet teturėjome vieną meno rūšį – socrealizmą, ir niekas daugiau mums leidžiama nebuvo. Neturėjome stilių įvairovės, tuo metu kunkuliavusios Vakaruose – siurrealizmo, kubizmo ir t. t., laisvas menas vangiai brovėsi kelią ir atgavus laisvę. Ir šiandien garbiname M. K. Čiulionį ir, mano manymu, nepelnytai nuvertiname Joną Meką ar Jurgį Mačiūną“, – baigia R. Jaras.

Ką apie naują išraiškos būdą mano jaunimas? „Pirmiausia, daryti performansą yra tiesiog smagu. Norėjome, kad būtų linksma, ir tiek, į jokius filosofavimus nesileidžiame“, – pasakojo performansą „Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių“ sukūrę S. Jaruševičiūtė, R. Batiuškaitė, M. Krikščiūnaitė ir T. Jaruševičius.

I. Gudzinevičiūtė, sukūrusi net keletą performansų, sakė: „Man tiesiog patinka obuoliai, todėl kilo mintis padaryti tokį performansą. „Cyp cyp“ irgi gimė kaip pakvailiojimas. Žiūriu į tai žaismingai ir per daug nesureikšminu“.

„Pirmiausia, daryti performansą yra tiesiog smagu. Ką juo norėjau pasakyti? Iš knygų į sąsiuvinius nurašiau citatas, kurias „užvakavau“ ateities kartoms – galbūt po daug metų kas nors jas ras ir visa tai perskaitys. Norėjau tiesiog parodyti, kaip svarbu yra mokytis“, – sakė R. Koščejevaitė, pristačiusi performansą pavadinimu „Ateities kartoms“.

S. Špokaitė po savo sukurto performanso „Menininkai“ sakė, kad ją įkvėpė teatro judėjimo „No Theatre“ spektaklis-provokacija „Mr.Fluxus, arba Šarlatanai“, kur simboliniam J. Mačiūnui perduriamas plautis ir iškabinama akis. „Mane sužavėjo tai, kad performansas pats savaime buvo beprasmis be vėliau paaiškinto konteksto. Aš pabandžiau padaryti panašiai – parašiau trumpą istoriją apie menininkus, tiksliau pseudomenininkus, kurie dedasi tuo, kuo nėra, ir todėl aš juos simboliškai mušu. Tas mušimas nebuvo kažkoks pykčio demonstravimas, iš tiesų man įdomios šiek tiek drastiškesnės raiškos formos, man įdomu šokiruoti žiūrovus“, – pasakojo S. Špokaitė.

„Lady Gaga“ (S. Ališkevičiūtė, I. Gudzinevičiūtė)

„Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių“ (S. Jaruševičiūtė, R. Batiuškaitė, M. Krikščiūnaitė, T. Jaruševičius)

„Cyp cyp“ (I. Gudzinevičiūtė)

„Ateities kartoms“ (R. Koščejevaitė)

 „Obuoliai“ (I. Gudzinevičiūtė)

 

 „Menininkai“ (S. Špokaitė)

 „samyglaV“ (T. Aurylaitė, E. Žvaliauskaitė)

Zenekos nuotraukos

Projektą finansuoja: